Gráþau namo ir vël kaip vakar
Su liûdesiu ir neviltim
Kaip naðtà neðdamas vienatvæ
Karðta kraujuojanèia ðirdim

Ir vël kaip vakar laukiu paukðèio
Debesø baltais sparnais
Gal nuskraidins á melsvà aukðtá
Gal man sparnus iðskleisti leis

Ir rodos skrisèiau nesileisèiau
Plasnoèiau kupinas jëgø
Man þvaigþdës saulë ðviestø skaisèiai
Ir uþsimirðèiau kad esu

Esu sudegintas ir vienas
Ðitam liepsnojanèiam mieste
Tarp keturiø betono sienø
Bandàs prisijaukint save